Išminties 5

₁Tuomet teisusis pakėlęs galvą stosis

priešais savo engėjus

ir tuos, kurie niekais laikė jo darbus.

₂Tai matydami jie drebės baisiai išsigandę,

ir bus apstulbinti dėl netikėto teisiojo išgelbėjimo.

₃Pilni sąžinės graužimo, jie tarpusavyje kalbėsis,

ir dejuodami dvasios skausme sakys:

₄„Tai žmogus, kurį mes kadaise išjuokėme

ir laikėme patyčių priežodžiu.

Kokie neišmanėliai buvome!

Jo gyvenimą laikėme pamišimu,

o jo mirtį – negarbe.

₅Kaip jis galėjo būti įskaičiuotas į Dievo vaikus?

Kodėl jo dalis tarp šventųjų?

₆Vadinasi, mes išklydome iš tiesos kelio,

mums nešvietė teisumo šviesa,

ir neužtekėjo niekada saulė!

₇Sotinomės pikto ir žūties keliuose,

keliavome per neįžengiamus tyrus,

o Viešpaties kelio nepaisėme.

₈Kokia nauda mums iš įžūlumo?

Ką atnešė mums turtai ir didžiavimasis?

₉Visa tai pradingo kaip šešėlis,

kaip pasklidęs gandas,

₁₀kaip plaukiantis per kylančias bangas laivas,

kurio nė pėdsako praplaukus nelieka,

nė kilio tako bangose nebegalima rasti,

₁₁arba kaip paukščiui praskridus

nerandama jokio jo skrydžio ženklo,

skystas oras, užgautas sparnų kirčių

ir praplėštas skrydžio veržlios jėgos,

sparnais plasnojant perskrendamas,

o po skrydžio nelieka ten jokio ženklo,

₁₂arba kaip paleidus strėlę į taikinį,

jos perskrostas oras

tučtuojau vėl taip susilieja,

kad niekas neberanda strėlės tako.

₁₃Taip ir mes, vos gimę išėjome niekais,

negalėjome parodyti jokio dorybės ženklo

ir buvome per savo nedorumą visiškai sunaikinti!“

₁₄Nedorėlių viltis – lyg vėjo nešamas usnies pūkelis,

lyg lengva šalna, audros nupūsta;

ji išblaškoma kaip dūmai vėjyje

ir išblėsta kaip vienos dienos svečio atminimas.

₁₅O teisieji gyvena per amžius;

jiems atlygina Viešpats,

jais rūpinasi Aukščiausiasis.

₁₆Todėl jie gaus karališką vainiką

ir grožiu spindinčią karūną iš Viešpaties rankų,

nes jis globos juos savo dešine,

gins savo petimi.

₁₇Viešpats ginkluosis pavydulinga meile

ir kūriniją pavers ginklu savo priešams nubausti;

₁₈jis užsivilks teisumą kaip šarvus

ir užsidės tikrą teisingumą kaip šalmą;

₁₉jis pasiims šventumą kaip nenugalimą skydą,

₂₀perkals didelį pyktį į kalaviją,

ir Visata drauge su juo kovos prieš neišmanėlius.

₂₁Taiklios žaibų strėlės išlėks,

puls taikinį iš debesų

kaip iš gerai įtempto lanko,

₂₂ir pilna pykčio kruša lėks kaip iš mėtyklės.

Juos daužys įšėlę jūros vandenys,

ir patvinusios upės užlies nesigailėdamos.

₂₃Pakils prieš juos galingas vėjas,

ir audra vėtys juos kaip pelus.

Taip neteisingumas nuniokos visą žemę,

ir nedorumas sugriaus galiūnų sostus.